Share on facebook
Share on pinterest
Share on linkedin
Share on twitter

Arbatos istorija, rūšys, ruošimo patarimai, nauda sveikatai

5 000 metų arbatos istorija

Manoma, kad beveik prieš 5 000 metų kinų valdovui Šenongui pirmajam pajusti arbatos skonį padėjo vėjo gūsis, dėl kurio keli arbatos lapeliai įkrito į puodą su verdančiu vandeniu. Netrukus atsitiktinai atrasta arbata tapo Kinijos imperijos gėrimu. Daugiau nei tris tūkstantmečius mėgavimosi arbata kultūra Kinijoje buvo laikoma privilegija.

Budistų vienuoliai arbatos ruošimo meno paslaptis japonams atskleidė tik 5 ir 6 a. po Kristaus gimimo. Arbatos gėrimas čia prilygo šventam ritualui, o arbata iki šiol laikoma nacionaliniu Japonijos gėrimu.

Kai europiečiai 16 ir 17 a. laivais iš naujo „užkariavo“ Pasaulį, arbata taip pat tapo „senojo Pasaulio“ kultūros dalis.

Pirmiausia arbatą pamėgo anglai ir mėgavimasis ja tapo neatskiriamas nuo anglų kasdienybės. Jau kelis dešimtmečius ir mes vis dažniau galime išgirsti frazę: „Laikas gerti arbatos“. Vokietijoje vienas gyventojas suvartoja vidutiniškai daugiau nei 220 g arbatos.

Arbatų laukai
Arbatų laukai

Kur auga arbata?

Arbatmedis mėgsta saulę ir nemėgsta išsilaikančios drėgmės. Todėl daugiausia arbatos plantacijų driekiasi kalnų šlaituose, kur aukštis ne didesnis nei 3 000 m virš jūros lygio. Didžiausios ir svarbiausios arbatos plantacijos yra tarp 43° šiaurės ir 30° pietų platumos.

Nors praėjusį šimtmetį didžiausias arbatos tiekėjas buvo Kinija, šiuo metu daugiausia arbatos užaugina Indija ir Ceilonas (nuo 1977 m. oficialiai Šri Lanka), o šiek tiek mažiau Kenija ir Indonezija.

Žymiausios indiškos arbatos kilusios iš šiaurinės Indijos dalies: pavyzdžiui, Darjeeling’o ir Assam’o arbata auga Indijos šiaurės rytuose, kur driekiasi didžiausios Pasaulio arbatos plantacijos. Šiai arbatai būdinga tamsi spalva ir stiprus skonis bei aromatas.

Indija ir Šri Lanka kasmet aprūpina Pasaulio rinką daugiau nei 400 000 tonų juodosios arbatos. Kitos šalys, kuriose labai paplitusi arbatos gėrimo tradicija, pavyzdžiui, Japonija, Rusija, Turkija ir Pietų Amerikos šalys, arbatą daugiausia gamina savo reikmėms.

Arbatos lapeliai
Arbatų lapeliai

Nuo žalio lapelio iki juodosios arbatos

Kaip žinome, arbata – tai džiovinti arbatmedžio lapeliai. Pirmą kartą arbatos derlius gali būti nuskinamas po sodinuko pasodinimo praėjus 3–5 metams. Šiandien arbatos lapeliai dažniausiai vis dar skinami rankomis, laikantis taisyklės – „du lapeliai ir pumpuras“, t. y. nuskinant du jauniausius lapelius ir pumpurą, nes kuo jaunesni arbatos lapeliai, tuo aukštesnė arbatos kokybė.

Norint iš sultingų žalių lapelių pagaminti gardžios juodosios arbatos, reikalingas ilgas apdirbimo procesas.

  1. Pirmasis džiovinimas. Kad tolesniam apdirbimui arbatos lapeliai išliktų elastingi, jie paskleidžiami ir džiovinami. Džiovinant lapeliai netenka maždaug 30 proc. drėgmės.
  2. Vyniojimas. Arbatos lapeliai įplėšiami, kad į jų syvus patektų deguonies.
  3. Fermentavimas. Tai – oksidacijos procesas. Jam vykstant arbata keičia spalvą ir gaunamas būdingas aromatas.
  4. Džiovinimas. Tik vykstant šiam procesui užtikrinamas ilgas arbatos tinkamumo naudoti laikas. Fermentuoti lapeliai dedami į džiovinimo krosnį ir ten džiovinami karštu oru. Taip pašalinama likusi drėgmė ir išdžiovinami arbatos lapelyje esantys syvai.
  5. Rūšiavimas. Paruošta arbata rūšiuojama pagal lapelių dydį sijotuvuose. Specialistai išskiria dvi pagrindines rūšis: nesmulkintų ir smulkintų lapelių arbatą.

Arbatos lapelių dydis

Skonio, rūšies, mišinio ir arbatos kokybės skirtumus galima atpažinti pagal tris kriterijus: prekės ženklą, kilmės šalį arba regioną (pvz., Assam’o arba Darjeeling’o) ir lapelių dydį (pvz., Souchong, Orange Pekoe, Golden Flowery Orange Pekoe, Broken Orange Pekoe, Fannings, Dust ir t. t.).

Išskiriamos dvi pagrindinės arbatos rūšys: nesmulkintų ir smulkintų lapelių arbata. Tačiau spręsti apie arbatos kokybę vien tik iš arbatos lapelių dydžio nėra tikslu. Smulkintų lapelių arbatos pavadinime visuomet pateikiamas žodis „broken“ (smulkinta) arba santrumpa „B“. Maišeliuose supakuotos arbatos pavadinimuose vartojami žodžiai „Fannings“ (trupiniai) arba „Dust“ (dulkės). Dulkės (dust) – tai sijojant atsirandančios smulkiausios arbatos lapelių dalelės ir šiuo žodžiu arbatos žinovai žymi arbatos lapelių smulkumo laipsnį.

Arbatų rūšys
Arbatų kompozicijos

Arbatos namai

Arbatos namai – tai arbatos degustatorių skonio atspindys. Arbatos namų tikslas yra užtikrinti nesikeičiančią aukštą rūšinės arbatos kokybę. Dažniausiai rūšinė arbata yra pagaminta iš mišinių (kompozicijų), todėl arbatos ekspertai turi nuolat rūpintis tinkamiausiu mišinių sudedamųjų dalių santykiu. Tik taip kiekvienas arbatos mėgėjas galės mėgautis nesikeičiančiu puikiu arbatos aromatu.

Arbatos degustatoriai maišo derančias skirtingų regiono arbatos plantacijų arbatas, siekdami išvengti skonio ir kokybės skirtumų, kurių gali atsirasti dėl klimato sąlygų, pvz., sausros arba per didelės drėgmės.

Vienas arbatos degustatorius kasdien paragauja iki 500 „TEEKANNE“ arbatos namų arbatos porcijų. Ragaujama, koks yra arbatos skonis, kvapas, aromatas ir įvertinama, kaip atrodo sausi bei užplikytos arbatos lapeliai. Jau po kelių sekundžių patyręs arbatos degustatorius gali pasakyti, kuri arbata, kuriam arbatos mišiniui tinka. Pagal degustatoriaus nurodymus kuriami rūšinių arbatų receptai.

Indai arbatai
Arbatų indai ir stoveliai

TEEKANNE arbata

„TEEKANNE“ – tai nuo 1882 m. Vokietijoje mėgavimosi arbata tradiciją populiarinantys arbatos namai. „TEEKANNE“ arbatos namai buvo pirmasis arbatos tiekėjas, arbatos rūšis siūlęs uždaroje pakuotėje bei rūšinės arbatos mišinius visuomet pateikdavęs puikios kokybės ir tinkamiausia forma.

Šiandien taip pat siūlome išskirtinių arbatos rūšių iš žinomiausių Pasaulio arbatos plantacijų, pvz., Indijos ir Šri Lankos, klientui pageidaujama forma: atskiruose dvigubuose maišeliuose, birios arbatos praktiškoje pakuotėje arba arbatos mišinio minkštoje pakuotėje. Arbatos pateikimo formą svarbu pasirinkti pagal pageidaujamą vartojimo būdą. Pavyzdžiui, arbata atskiruose maišeliuose puikiai tinkama savitarnai. Biri arbata geriausiai tinka pusryčių stalui. Ir visai nesvarbu, kokia forma būtų pateikiama „TEEKANNE“ arbata, nes svarbiausia visada užtikrinti arbatos kokybę.

Gryna ar aromatizuota arbata – skonio reikalas

Šalia juodosios arbatos mėgėjų atsiranda vis daugiau žaliosios arbatos draugų. Kinijoje ir Japonijoje geriama žalioji arbata auga ant to paties augalo, kaip juodoji arbata. Šios arbatos skiriasi vien tik tuo, kad žalioji arbata nefermentuojama. Ji yra žalsvai gelsvos spalvos ir kartaus gaivaus skonio.

Baltoji arbata yra ypač švelnaus skonio arbatos rūšis. Jos pavadinimas atsirado dėl balto pūko, kuris gaubia trapų pumpurą. Jauniausi arbatmedžio lapeliai ir pumpurai apdirbami itin atsargiai – džiovinami tik ore ir šviesoje.

Mėgavimasis puodeliu aromatizuotos arbatos sukelia įvairių pojūčių. Dažniausiai aromatizuojama juodoji arba žalioji arbata, kurią gaminant naudojamas individualus aromatas. Šios arbatos praturtinamos vaisių arba augalų dalimis, pavyzdžiui, vanilės griežinėliais, mėtų lapeliais arba eteriniais aliejais (pvz., bergamočių) bei aromatinėmis medžiagomis.

Arbatų skonis ir kavpas
Arbatų meistras atlieka sensorinį arbatos įvertinimą

Arbatų skonio savybės

Arbata arbatai nelygi. Atsižvelgiant į kilmės šalį, plantacijos aukštį arba derliaus skynimo laiką, skiriasi arbatos aromatas, skonis bei spalva. Dažniausiai tai ir yra tipiškos arbatos savybės, kurias vertina arbatos žinovai.

Darjeeling’as – tai labai aromatinga, gryna pietinių Himalajų šlaitų arbata. Ji pasižymi švelniu gėlių aromatu ir lengvu skoniu, kurio neįmanoma pamiršti.

Ceilono (Šri Lankos) arbata – gaivi, aromatinga, gintaro spalvos ir būdingo kartaus skonio arbata.

„Earl Grey“ arbata, kuri buvo pavadinta pagal savo atradėją, yra juodoji bergamotės aliejumi ir citrusiniais vaisiais praturtinta arbata.

Assam’as – tai tamsios spalvos arbata iš šiaurės rytų Indijoje esančios Asamo provincijos. Ši arbata yra stipraus skonio ir turi salyklo aromatą.

Žalioji arbata – tai nefermentuota, kartoko skonio arbata iš Kinijos ir kitų provincijų.

Baltoji arbata – tai subtilaus aromato ir švelnaus skonio arbata.

Senčia arbata – tai švelni, kvapni ir aromatinga, tikra japoniška žalioji arbata.

Arbatos ruošimas
Arbatų meistrai ruošia arbatą

6 auksinės arbatos ruošimo taisyklės

  1. Naudokite rik rūšines arbatas. Jos pagamintos iš aukštos kokybės arbatos rūšių.
  2. Užvirinkite šviežio šalto vandens. Juodąją, žolelių ir vaisinę arbatą užplikykite šviežiu verdančiu (iki burbuliukų) vandeniu.
  3. Jei vanduo kietas ir jame daug chloro, virinkite vandenį atvirame puode 1–2 minutes. Taip chloras ir kitos sudedamosios dalys išgaruos, nusės kalkės ir suminkštės vanduo.  
  4. Pašildykite ir išskalaukite arbatinuką arba ąsotėlį karštu vandeniu.
  5. Stiprios arbatos skonis primena kavą. Ruošdami ąsotėlyje naudokite vienu maišeliu arba vienu šaukštu daugiau arbatos. Prie arbatos patiekite biraus cukraus, cukraus gabaliukais ir pieno arba grietinėlės (ne sutirštinto pieno). Su šiais priedais arbata bus gardesnė.
  6. Jei užplikę arbatą paliksite pritraukti trumpiau (2–3 minutes), tuomet arbata sužadins centrinę nervų sistemą. Jei arbatą paliksite pritraukti ilgiau (apie 5 minutes), tuomet ji raminančiai veiks skrandį ir žarnyną. Pasiteiraukite svečio, kokio poveikio jis pageidauja. Jis įvertins Jūsų žinias apie arbatą.

Žaliosios arbatos ruošimas

Išskiriami 3 tradiciniai žaliosios arbatos ruošimo būdai.

1 būdas: užpilkite arbatą šviežiu verdančiu (iki burbuliukų) vandeniu. Po 5 minučių gėrimas bus tinkamiausias gerti.

2 būdas: užvirinkite vandens ir palaukite, kol jis atvės iki maždaug 60 °C. Užpilkite arbatą ir palaukite 3 minutes, kol pritrauks. 

3 būdas: užvirinkite vandens, trumpam užplikykite ir išpilkite pirmą arbatą. Užplikykite arbatą 2 kartą ir palaukite 2–3 minutes, kol pritrauks.

Arbata – sveikas pasirinkimas kūnui ir sielai

Tai, kad arbata yra puikaus skonio, žinoma kiekvienam, tačiau taip pat gerai žinoti, kad arbata yra naudinga mūsų kūnui. Arbatoje yra veikliųjų medžiagų, kurios svarbios žmogaus organizmui.

Fluoras, chlorofilas, teinas, taninas, eteriniai aliejai, mineralinės medžiagos

Arbatoje esantis kofeinas (teinas) nesukelia poveikio, kurį sukelia kavoje esantis kofeinas. Jis nesukelia spaudimo, bet tonizuoja, nes veikia tiesiogiai smegenis ir centrinę nervų sistemą bei neapkrauna širdies ir kraujotakos. Todėl pagerėja žmogaus reakcija ir koncentracija.

Taninas turi raminamąjį poveikį skrandžiui ir žarnynui bei užtikrina tolygų kofeino pasisavinimą organizme.

Vandenyje tirpus vitaminas B1 yra nervų sistemos vitaminas, kuris ypač svarbus dirbant protinį darbą. Be to, arbatoje yra dantis saugančio fluoro, mikroelementų ir mineralinių medžiagų.

Scroll to Top